- pyragius
- pyrãgius, -ė smob. (2) NdŽ 1. Lnkv žr. pyragininkas: Pirko iš pyragiaus mažą riestainėlį J.Balč. Svečiai pradėjo vienas antram linkčioti: siuvėjas kurpiui, pyragius juodviem abiem rš. 2. pyragų mėgėjas: Nenupirkau bulką – kuo dabar užkišiu tą pyrãgių?! Gs. Duok jam pyrago – jug žinai, kad jis pyrãgius Kair.
Dictionary of the Lithuanian Language.
